Vyno žodynėlis: ar žinote, kas yra apeliacija, someljė ir dekantavimas?

Vyno pasauliu pradėję domėtis žmonės susiduria su nemažai keblumų – glumina ne tik vynuogių veislių įvairovė, klimato ir dirvos įtaka skoniui, skirtingų vynų gamybos subtilybės, bet ir paini terminologija. Siūlome susipažinti su pagrindinių vyno terminų žodynėliu, kurį turėtų mokėti ne tik profesionalus someljė, bet ir kiekvienas išsilavinęs žmogus.
Apeliacija – geografinė nuoroda, nurodanti, kur buvo išaugintos vynuogės ir kaip buvo pagamintas vynas. Pavyzdžiui, garsusis Prancūzijos Bordo regionas yra suskirstytas į 54 apeliacijas, kuriose auginamos įvairių veislių vynuogės bei spaudžiami skirtingi vynai.
Aperityvas – prieš maistą tiekiamas alkoholinis gėrimas, stimuliuojantis apetitą. Dažniausiai pasirenkami sausi, nesaldūs gėrimai – siūlomas vermutas, šampanas, džinas, rakija, o taip pat ir lengvas, sausas, baltasis vynas. Aperityvu taip pat vadinami vynai, kurie geriami vieni, be derančio patiekalo.
Cheresas – ispaniškas spirituotas vynas. Šis populiarus vynas kilęs Andalūzijos miesto Cheres de la Frontera. Cheresas stiprus (iki 20% alkoholio tūrio) ir saldus, tad jis dažnai naudojamas kokteilių gamyboje bei kulinarijoje.
Dekantavimas – skysčio perpylimas nuo nuosėdų. Vyną imta dekantuoti pastebėjus, kad brandintuose raudonuosiuose vynuose susidaro nemalonaus skonio nuosėdos, taip pat pastebėta, kad deguonies gavęs vynas atskleidžia aromatą. Dekantavimas yra subtili procedūra. Rūsyje ar vyno šaldytuve gulėjęs butelis dvi paras laikomas vertikaliai, tuomet labai atsargiai ištraukiamas kamštis ir lėtai, laikant tiesiai arba palaipsniui sukant, vynas perpilamas į dekanterį (specialus stiklinis ar krištolinis grafinas).
Fermentacija – vyno gamybos procesas, kurio metu vynuogių sultys, veikiamos mielių, virsta vynu. Egzistuoja keletas skirtingų fermentacijos būdų, kurie lemia skirtingas vyno skonines savybes, jo stiprumą. „Šaltai“ (18° C temperatūroje) fermentuojamas vynas yra lengvesnis, labiau juntamas uogų skonis, o „šilta“ (18-25 ° C temperatūra) fermentacija suteikia vynui daugiau sodrumo, kompleksiškesnį skonį. Fermentacija vyksta nerūdijančio plieno talpose, ąžuolinėse statinėse arba derinant šiuos metodus.
Geografinė aplinka (pranc. terroir) – visi aplinkos faktoriai, lemiantys vynuogių skonines savybes. Geografinė aplinka įvertinama ištyrus vietovės klimatą, dirvą, reljefą bei apylinkėse augančius augalus. Iš skirtingoje geografinėje aplinkoje augančių tos pačios veislės vynuogių spaudžiami skirtingo skonio vynai. Pavyzdžiui, šaltesnėse vietovėse pagaminti vynai įprastai turi rūgštumo, o šiltesnėse – vaisiškumo.
Ledo vynas – dabartinės Vokietijos teritorijoje pradėtas gaminti ir iki šių dienų populiarus, labai saldus, desertinis vynas. Vynuogių derlius nėra nurenkamas iki pat šalnų pradžios, uogoms leidžiama sušalti ant vynmedžių šakelių, jose esantis vanduo suledėja, tad išspaudus vynuoges gaunamas koncentruotas, labai saldus vynas.
Portveinas – spirituotas portugališkas vynas, kurio pavadinimas kildinamas iš vieno svarbiausių Portugalijos uosto Porto. Gaminamas raudonasis, baltasis ir auksinis portveinai. Šis vynas populiarus ne tik gimtinėje, bet ir Jungtinėje Karalystėje.
Regionas – vieta, kurioje auginamos vynuogės ir gaminamas vynas. Regionų susiformavimui įtakos turi, visų pirma, klimatas, o taip pat ir istorinės aplinkybės bei tradicijos. Didieji regionai yra skirstomi į smulkesnes apeliacijas.
Rūšinis vynas – kokybiškas vynas su nurodyta geografinės kilmės nuoroda bei vynuogių rūšimi.Rūšinių vynų tikslus reglamentavimas priklauso nuo šalies. Pavyzdžiui, Prancūzijoje skiriamos trys kategorijos: krašto vynas (Vin de Pays), reglamentuotas aukščiausios kokybės vynas (Vin Délimité de Qualité Superieure) ir kontroliuojamos kilmės vynas (Appellation d’origine contrôlée, AOC).
Saugoma geografinė nuoroda – Europos Sąjungos maisto produktų bei gėrimų klasifikavimo ir ženklinimo sistema. Saugomos geografinės nuorodos logotipu leidžiama ženklinti produktus, kurių kokybė ir skonis priklauso nuo geografinės aplinkos. Ši sistema naudojama vynui, sūriui, kumpiams, alyvuogėms, alui ir daugelio kitų produktų suskirstymui.
Someljė – vyno žinovas, už vyną restorane atsakingas darbuotojas, parenkantis, užsakantis, saugojantis ir patiekiantis vyną. Šiuolaikinis someljė turi ne tik puikiai išmanyti įvairius vynus, bet ir mokėti juos derinti su maistu, estetiškai patiekti, bendrauti su klientais. XIV amžiaus pradžioje someljė dirbo karaliaus dvare ir turėjo gerokai daugiau pareigų. Šie žmonės buvo atsakingi už bagažą, namų tekstilę, indus, maistą ir vyno rūsį, tačiau ilgainiui išliko tik pastaroji pareiga.
Someljė peilis – pagrindinis someljė darbo įrankis. Tai atlenkiamas kamščiatraukis su nedideliu peiliuku, skirtu apipjauti butelio kakliuką dengiantį plastiką.
Stalo vynas – pigesnis vynas ant kurio etikečių nėra nurodoma informacija apie geografinę kilmę, vynuogių rūšį. Šis vynas skirtas vartoti su maistu, įprastai jis nėra geriamas vienas. JAV stalo vynu vadinami neputojantys vynai, silpnesni nei 14% alkoholio tūrio.
Senasis pasaulis ir Naujasis pasaulis – vynų gaminimo regionų skirstymas. Senasis pasaulis – gilias vyno tradicijas turinčios valstybės: Prancūzija, Italija, Ispanija, Vokietija ir kt.. Naujasis pasaulis – vietovės, kuriose vynuoges auginti ir vyną gaminti pradėjo europiečių kolonizatoriai: JAV, Argentina, Čilė, Australija, Naujoji Zelandija, PAR ir kt.
Šaptalizacija – procesas, kurio metu į šviežiai išspaustas vynuogių sultis įmaišoma cukraus. Cukrus sąlygoja sėkmingą fermentaciją ir užtikrina, kad vynas bus pakankamai stiprus, tačiau saldumas pagamintame vyne nėra juntamas. Šaptalizacija reikalinga vėsesniuose vyndarystės regionuose, o taip pat gaminant vyną iš mažai cukraus sukaupiančių vynuogių veislių, pavyzdžiui, Pinot Noir.
tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Palikti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.

Susipažinkite su visomis naujienomis!

Dėkojame, kad pasirašėte mus!