Lietuva ir užsienis per savaitę

Vyriausybės antiemigracinis planas ir Lietuvos diplomatijos dviveidiškumas. Perversmas Turkijoje ir pokemonų medžioklė. Apie tai ir ne tik ekspertai.eusavaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Be komentarų.

Donaldas Trumpas apie pasirengimą ginti Baltijos valstybes Rusijos užpuolimo atveju: „Atsakymas – taip, jeigu jie vykdo savo įsipareigojimus mums“.


Pirmoje vietoje vyriausybės planas emigracijos mažinimui. Jis, pavyzdžiui, numato, kad bus užtikrintos pajamos, garantuojančios pakankamą pragyvenimo lygį žmogui ir jo šeimai, didinama minimali alga ir siekiama, kad ji būtų mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Nieko nepasakysi – gražūs žodžiai, likus trims mėnesiams iki rinkimų. Tuo pat metu žaidžiama su NPD, didinant jį, bet nutylint, kad jis bus skaičiuojamas kitaip, o dalis gyventojų, gavusių pensijų kompensacijas, sužinojo, kad dėl jų neteko teisės į socialinį būstą. Štai taip mažinamas „negatyvus psichologinis, socialinis, emocinis laukas“, kurįpagaliau pamatė premjeras. Įdomiausia, kad po kurio laiko mūsų valdantiesiems galbūt reikės galvoti, ką daryti ne su emigracija, o su imigrantais, kuriems gali tekti grįžti namo iš Didžiosios Britanijos.


Antroje vietoje netikėta Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) iniciatyva. LRT.lt pasirodė publikacija „Sociologas: „S. Skvernelis – kaip aktorius L. de Funesas“, kurioje analitikai aptarė „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenis apie partijų reitingus, analizuodami, kas lėmė „valstiečių“ ir S. Skvernelio populiarumo augimą. Po kurio laiko VRK pranešė, kad publikacija apskųsta dėl joje galimai esančios politinės reklamos „valstiečių“ naudai. Nenuostabu, kad prieš tokią poziciją iš karto sukilo komunikacijos ekspertai, politikos apžvalgininkai, politologai, net kai kurie VRK nariai teigdami, kad tai žodžio laisvės varžymas, o tekste nėra jokių objektyvių politinės reklamos požymių. Galiausiai VRK nusprendė, kad straipsnis nebuvo politinė reklama, bet pažymėtinas pats ginčo faktas. Sunku suprasti, kas paskatino Komisiją minėtam žingsniui, jog panašių publikacijų istorijoje buvo tiek daug, kad nesuskaičiuosi. Kita vertus, tuo metu, kai šalyje įsivyrauja „draudimo kultūra“ su LRTK priešakyje, VRK priekaištai jau nestebina. „Jei uždrausime rašyti profesionalams žurnalistams arba politologams, kitas žingsnis yra R. T. Erdogano Turkija arba Vladimiro Putino Rusija,“ – konstatavo R. Valatka, tik mūsų vienpusis politinis ir informacinis diskursas jau seniai vejasi minėtas šalis.


Trečioje vietoje Lietuvos diplomatija. Prezidentė susitiko su šalies diplomatais,davė pylos už netinkamą pagalbą piliečiams perversmo Turkijoje metu, „kada buvo sunku prisiskambinti į mūsų diplomatinę atstovybę“. Tačiau norėtųsi atkreipti dėmesį į kitą dalyką. Taip sutapo, kad kaip tik tuo metu Ukrainoje po pasikėsinimo žuvo žurnalistas Pavelas Šeremetas. Kaip šiame kontekstepažymėjo Linas Linkevičius: „Kai žūva žurnalistas, ypač tas, kuris rašo aštriomis temomis, tai visada kelią nerimą. Esame visi šokiruoti to įvykio ir tikimės, kad bus kruopščiai, skaidriai ir efektyviai ištirtas šis įvykis“. Pažymėtina, kad labai panašų užrašą savo Twitteryje ministras paliko po Olesio Buzinos nužudymo: „Labai smerkiu žurnalisto Olesio Buzinos nužudymą. Turi būti atliktas tinkamas tyrimas“. „Tinkamu“ jį pavadinti labai sunku, tačiau tai mūsų ministro jau nelabai domina, kaip ir kryptingas šūvių Maidane bei tragedijos Odesoje bylų žlugdymas Ukrainoje, o juk D. Grybauskaitė pabrėžė: „Propagandiniame kare diplomatija turi vaidinti svarbų vaidmenį, kada reikia surasti melą, jį identifikuoti ir sugebėti jį sunaikinti“.

 

Užsienis

Be komentarų

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris: „Mes patenkinti reformų, kurias vykdo Ukrainos vyriausybė, greičiu ir turiniu“.

JAV kongresmenas Mac Thornberry iš kariuomenės reikalų komiteto apie šalies kariuomenę: „Jeigu kiltų didelis karas, JAV sausumos pajėgos būtų tiesiog jam nepasiruošusios. Mažiau negu pusė oro pajėgų yra pasirengusi susidūrimui su lygiaverčiu priešininku iš Kinijos ir Rusijos“.


Pirmoje vietoje nepavykęs perversmas Turkijoje. Iš karto prie versijų. Pirma – kariškiai, kurie jau seniai kenčia nuo Erdogano veiksmų ir todėl jo nekenčia, nusprendė padaryti tam galą. Antra – viską suorganizavo pats prezidentas, kad galutinai „išvalytų“ visus oponentus (Europa net kaltina jį išankstinių „liaudies priešų“ sąrašų sudarymu). Trečia – už perversmo stovi amerikiečiai. Tik neaišku kokie. Viena JAV elito grupė („vanagai“), kuri suinteresuota tolimesniu regiono (Sirijos) destabilizavimu („valdomo chaoso“ strategija), galėjo būti nepatenkinta Turkijos susitaikymu su Rusija ir galimu šalių susitarimu dėl vieningos politikos „Islamo valstybės“ atžvilgiu (beje, Irano žiniasklaida pranešė, kad Erdoganą apie ruošiamą perversmą perspėjo rusai ir kad jis telefoninio pokalbio su Irano vadovu metu pažymėjo: „Mes nusiteikę, bendradarbiaujant su Iranu ir Rusija, ranka rankon spręsti regionines problemas ir pastebimai sustiprinti mūsų žingsnius taikos ir stabilumo grąžinimo į regioną srityje“). Kita Amerikos elito stovykla („balandžiai“), kuri nori gerų santykių su Iranu ir stabilesnės situacijos Sirijoje bei Irake, galbūt, nusprendė pristabdyti Erdoganą, kuris dabar savo rankomis išnaikins pusę savo kariuomenės, kas neišvengiamai apsunkins jo veiksmus tiek prieš „balandžių“ remiamus kurdus, tiek prieš Asadą (o Sirijoje kaip tik šiuo metu didžiausias mūšis dėl Alepo miesto, ir „opozicijai“ labai reikia turkiškos pagalbos). Kol kas vis dar sunku vienareikšmiškai pasakyti, kokia iš minėtų versijų yra teisinga. Tačiau, sprendžiant iš viešai paaštrėjusių Ankaros santykių su Vašingtonu, planelį sustrategavo amerikiečiai, ir greičiausiai – „vanagai“, nes būtent jie turi didelę įtaką Turkijos kariuomenei, su kurios pagalba galėjo numušti rusišką bombonešį ir taip sugadinti Erdogano ir Putino santykius (dabar pastarasis net paskambino kolegai). O Prancūzijos epizodas galėjo būti tiesiog dėmesio atitraukimo manevru (kaip filmuose, kol visa policija skuba į vieną smulkaus apiplėšimo vietą, pagrindinis bankas plėšiamas visai kitoje). Ir visgi, tai tik spėjimas, o galutinius atsakymus galima bus pateikti tik po kurio laiko. Kaip sakoma, gyvenimas parodys, kas yra kas.


Antroje vietoje neramumai Armėnijoje ir Kazachstane. Koks įdomus sutapimas – nepavykęs perversmas Turkijoje, įkaitų užgrobimas ir neramumai Armėnijoje bei susišaudymas Almatoje. Vienas internetinis leidinys taip ir paklausė: „Perversmas Turkijoje, šūviai Kazachstane ir Armėnijoje – kodėl dabar?“. Dar vienas įdomus sutapymas – nestabilumas Eurazijos sąjungos šalyse, kurios yra pagrindinės Rusijos sąjungininkės Kaukaze ir Centrinėje Azijoje. Kitaip tariant, tų pačių JAV „vanagų“, stilius: Ukraina jau „karštas taškas“ (negyjanti Rusijos geopolitinė žaizda), o Armėnijoje ir Kazachstane tai jau ne pirmas bandymas paspausti valdžią. Dabar viskas vyksta galbūt todėl, kad Obamai liko jau visai nedaug, o kol pagrindinis dėmesys valdžios kaitai, galima prasukti porą naudingų reikaliukų. Kitaip tariant, Jerevano ir Astanos laukia „linksma“ ateitis.


Trečioje vietoje masinė psichozė dėl „Pokemon Go“ žaidimo, kuris tapo nauja milijonų žmonių manija ir padidino kompanijos „Nintendo“ akcijų vertę daugiau nei 50 proc. nuo to laiko, kai buvo išleistas. Žaisliuko autorių ir jo fanų planai grandioziniai – jau galvojama apie „Sostų karų“ ir „Hario Poterio“ pasaulių sukūrimą. Tuo tarpu Rusijos Dūmos deputatas pareiškė, kad visa tai JAV specialiųjų tarnybų išmislas, kad galėtų vykdyti žvalgybinę veiklą šalies teritorijoje. Gal ir taip, bet ne mažiau svarbus momentas šiuo atveju yra tas, kad ateitis, kurią anksčiau mes matėme tik fantastiniuose filmuose, jau čia: realybė vis labiau persidengia, susimaišo su virtualia tikrove, kurioje lengvai ir greitai galima paskęsti (psichologai seniai kalba apie problemas, kylančias dėl priklausomybės nuo interneto, socialinių tinklų, kompiuterinių žaidimų ir pan.). O tokius žmones žymiai lengviau paveikti ir kontroliuoti…

 

 

ekspertai.eu

Booking.com INT Emirates INT Zaful.com INT

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Palikti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.