Anglijos banko vadovas savo postą paliks pasibaigus deryboms dėl „Brexit“

Anglijos banko vadovas Markas Carney (Markas Karnis) pareiškė, kad savo postą paliks 2019 metų birželį, o ne 2018 metais, kaip planavo anksčiau.

Tačiau šias pareigas eiti iš viso aštuonerius metus jis atsisakė.

Laiške Didžiosios Britanijos finansų ministrui Philipui Hammondui (Filipui Hemondui) jis patvirtino, kad yra pasirengęs palaukti, kol bus baigtos derybos dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamojo „Brexit“. Jo teigimu, tai turėtų padėti užtikrinti „organizuotą“ Didžiosios Britanijos perėjimą prie naujų santykių su Europa.

Savo atsakyme Ph. Hammondas pagyrė „itin veiksmingą“ M. Carney vadovavimą centriniam bankui ir jo pasiryžimą paremti Didžiąją Britaniją „jos ekonomikai itin svarbiu laikotarpiu“.

Anglijos banko vadovas pratęsti savo kadenciją sutiko po to, kai šį klausimą aptarė su premjere Theresa May (Teresa Mei), pranešė BBC.

Anglijos banko vadovas šias pareigas paprastai eina aštuonerius metus, tačiau M. Carney nenorėjo dirbti taip ilgai, todėl jo darbo sutartyje buvo numatyta galimybė iš šio posto pasitraukti po penkerių metų darbo, t. y. 2018 metų viduryje. Britų dienraštis „The Guardian“ rašė, kad centrinio banko vadovas pasitraukti nori dėl asmeninių priežasčių.

Tuo tarpu „The Financial Times“, kuris rėmėsi informuotais šaltiniais, pirmadienį skelbė, kad M. Carney savo poste yra pasirengęs likti visai aštuonerių metų kadencijai.

M. Carney 2008–2013 metais vadovavo Kanados centriniam bankui. 2013 metais jis kartu su žmona ir keturiomis dukterimis persikėlė į Londoną, kad vadovautų Anglijos bankui.

Pastarosiomis savaitėmis sklido daugybė įvairių kalbų apie tai, kada tiksliai M. Carney pasitrauks iš užimamų pareigų. Iš pradžių jis žadėjo šiuo klausimu apsispręsti iki šių metų pabaigos. Tačiau kalbų vis daugėjo ir kartu didėjo neapibrėžtumas bei mažėjo pasitikėjimas Anglijos banko įgyvendinama politika. Praėjusį savaitgalį britų žiniasklaidoje buvo cituoti įvairūs politikai, griežtai sukritikavę M. Carney ir jo pareiškimus apie „Brexit“, nes prieš birželį įvykusį referendumą jis ne kartą buvo įspėjęs apie neigiamas pasitraukimo iš ES pasekmes.

Referendume dauguma rinkėjų pasisakė už pasitraukimą iš Europos bloko. Tuoj po to atsistatydino premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

Žinia apie referendumo rezultatą sukėlė griūtį rinkose ir paskatino svaro kurso kritimą. Daugelis ekspertų ėmė pranašauti niūrią Didžiosios Britanijos ekonomikos ateitį.

Tuo tarpu M. Carney po D. Camerono atsistatydinimo pareiškė, kad centrinis bankas skirs milijardus svarų šalies rinkoms ir ekonomikai paremti. Rugpjūčio pradžioje Anglijos bankas bazinę palūkanų normą sumažino iki rekordinių 0,25 procento.

Daugelis ekonomistų pažymi, kad M. Carney reakcija į referendumo rezultatą ir bazinės palūkanų normos sumažinimas ne tik parėmė šalies ekonomiką, bet ir padėjo išvengti panikos rinkose.

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Palikti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.